2010 m. balandžio 25 d., sekmadienis

Aš turiu išmokti mylėti kvailį manyje - tas kuris jaučiasi, jog yra daug, kalba per daug, ima per didelį skaičių galimybių, laimi kartais ir pralaimi dažnai, stokoja savitvardos, skaudina ir yra įskaudintas, žada ir laužo pažadus, juokias ir rėkia. Kvailys manyje, saugo nuo mano visiškai sukontroliuotos pusės, nuo tos pačios pusės, kuri atimtų iš manęs žmogaus gyvumą, šmaikštumą, nuolankumą, naivumą, jei tik duotum jai galimybę. / Savaitgalis, kuriam keliu dešinį nykštį. Šeštadienį dalyvavau konkurse, kurio pavadinimas, turbūt nelabai kažką pasakys jums apie jį. Bet tai Respublikinis Folklorinio šokio konkursas, kuriame su savo porininku, tapome diplomatais. Laimė skirta man. Vakare - draugai, šypsenos, kvailystės ir kita, myliu&bučiuju. Kas svarbiausia šviečia saulė ir jau gali pamiršti baltą sniegą, bei šaltą dieną. Kartu su visa pilka mase, mano galvą palieka ir blogos mintys, liūdni, šalti vakarai skirti giliems apmastymams apie tragedijas. Tokiu atveju, kaip galima nemėgti pavasario? Jaučiu, kad atsinaujina ne tik mano rūbų spinta, bet ir pati aš. / Seni albumai šiandien mano draugai. Negalėjau nepastebėti žaviausios mamos nuotraukos.

2 komentarai (-ų):

dawn rašė...

kvailiai - mano mylimiausi žmonės, žinok!
beje, pavasaris yra tobulas metas, pavasaris MŪSŲ metas. turiu omenyje visų visų padarėlių.

Greta K. rašė...

♥ kvailiai yra praktiškai Dievai.
myliu pavasarį, myliu sakyti, kad esu gyva, kad aš pabudau!

Rašyti komentarą