2010 m. gegužės 3 d., pirmadienis

Kas nors suteikite man galią sustabdyti pasaulį ir pasidžiaugti akimirkomis, kurios lieka ir keliauja su tavimi visą tavo likusį gyvenimą, kai guodi savo verkiančią širdį. Noriu apsikabinti juoką ir niekada jo nebepaleisti, pririšti šypseną prie savo lūpų, paklaidanti laimę organizme ir nuvilti ją sakydama "išėjimo nėra". Kažkur giliai manyje, kažkas ir kažkaip man šnibžda, jog aš būsiu laiminga ir šįkart ilgam.
Taip. Šiuo metu man netrūksta nieko ir negaliu skųstis, kad norėčiau kažką pakeisti. Viskas gerai ir nesvarbu, kad tai truks vieną valandą ar iki rytojaus, svarbu, tai jog aš pagaliau šypsausi nuoširdžia šypsena ir po galais viskas man atrodo fantastiška. Žiūriu į pilką dangų ir matau spalvas. Tai beprotystės požymis, bet kas man uždraus kažką paversti gražiu, kas atrodo nekaip. Galbūt tik dabar supratau, kad tarp laimės ir skausmo tėra vienas slenkstis tavo pasirinkimas. Dabar aš noriu būti laiminga. Juk visada galima rinktis viską savo gyvenime. 

1 komentarai (-ų):

Dantukų fėja^ rašė...

Svarbiausia, jog šią akimirką yra gerai :)

Rašyti komentarą