Ir iš ties mes esame visi tokie patys. Mes visi skaudiname. Mes visi ieškome kažko. Galbūt, tai yra meilė? Galbūt, tai yra pritarimas? Ir mes bet kokiu atveju esame lygūs. Mes esame tikslios kopijos vieni kitų ir mūsų svajonės yra tokios pačios, nepaisant visko eiti pirmyn ir sukurti gyvenimo istoriją.
PAVASARIS. Man niekas neberūpi, pochui mygtukas veikia kiaurą parą ir galiu teigti, kad man visiškai vienodai, kad rytoj man trys kontroliniai, o aš dar nemoku vokiečių žodžių, vildamasi, kad mane išgelbės mano mielos, spindinčios akys, kurios maldaus mokytojos kontrolinį atidėti kitai dienai. Mano galva kupina vasaros planų ir klausimų, kurių atsakymus sugalvoju pati, kad nuraminčiau savo smegenis. Mano širdis pilna meilės ir aš beprotiškai noriu turėti kažką šalia, tą kažką, kuriam nenustočiau kartoti myliu. Ir tai yra ne tik pavasario, bet ir artėjančios vasaros ypatumai, be kurių turbūt neapsieitų nei vienas žmogus, nors kaip tai atrodytų banalu.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
3 komentarai (-ų):
bet juk taip ir turi būti. juk nepulsi kažko daryti, mokytis, kai galvoje vien tik visokios svajonės, norai ir panašiai. puikiai suprantu šitą jausma.
Taip tikrai turi būti! Nes tada tu jautiesi gyvas, o gyventi darosi lengviau (iš dalies)! Man patinka mano savijauta, tai leidžia man kasdien šypsotis! (;
oo, prisijungei prie 'poooooxui' *happy*
ir šiaip, dėl tų meilių man taip pačiai norisi : }
Rašyti komentarą